Interviu apie krūtų operaciją

KrūtysDaugeliui žmonių krūtų implantai vis dar atrodo kaip kažkokia egzotika ir daug kas neįsivaizduoja, kaip tai turėtų būti daroma ir koks turėtų būti jausmas, kai pasidarai tokią operaciją. Taip pat ir – kodėl žmonės darosi tokias operacijas. Kalbamės su anonime panorusia likti Ana (vardas pakeistas), kuri sutiko papasakoti, kodėl ji pasidarė krūtų operaciją ir kaip jai sekėsi.

Kodėl nutarėte pasidaryti operaciją?

Man krūtų implantai visada jaunystėje atrodė kaip kažkoks tabu. Tėvai mane augino labai dorovingai, visada sakydavo, kad grožis yra tuštybė ir liepdavo orientuotis į mokslus (nors, tiesą sakant, mama labai visą gyvenimą pati rūpinosi savo grožiu). Mano šeimoje visos moterys visada buvo labai gražios, tokios, apie kurias sklisdavo kalbos. Mama buvo gražiausia miesto moteris, močiutė irgi senais laikais buvo tikra gražuolė. Ir sesės priversdavo atkreipti kiekvieno praeivio dėmesį. Tik aš, kai gimiau, iškart visiems sukėliau nuostabą ir pasibjaurėjimą, tėvai tada pasakė – o ne, turbūt atsigimė į tėvo giminę. Taigi, visą laiką tikėjau, kad esu negraži, taip jau lemta. Tačiau, perkopusi 20 metų, nusprendžiau išlipti iš savo drovumo ir į viską racionaliai pažiūrėti. Taip, mano bruožai gal ir nebuvo kaip Penelopės Kruz, bet jie buvo taisyklingi, normalūs. Su plaukais gali lengvai sukurti ką nori. O figūra – puiki, tik krūtinės visiškai nėra. Taigi, objektyviai įvertinau savo išvaizdą ir nutariau pasidaryti krūtinės didinimo operaciją, kad jau niekada negalėčiau sau priekaištaut, kad neva kažkas negerai mano išvaizdoje.

Ar buvo baisu?

Na krūtų implantai yra toks dalykas, apie kurį visi kalba, daug kalba neigiamai. Tačiau tai yra tiesiog propaganda. Tad iš pradžių labai bijojau, paskui ėmiau skaitytis forumus ir kažkaip palengvėjo.

Kaip ruošėtės operacijai?

Pasidariau visus reikiamus tyrimus, pasiėmiau atostogų darbe, informavau šeimos narius ir geriausius draugus, kad kuriam laikui dabar dingsiu iš jų rato. Ir viskas.

Kokia buvo savijauta po operacijos? Ar esate patenkinta?

Savijauta kaip ir po bet kokios kitos operacijos – sunki, bet kas valandą gerėjanti. O patenkinta esu tikrai labai. Tik iš pradžių dar būdavo šiek tiek sunku suprasti ir priprasti, kad čia mano kūnas. Kadangi buvau pratusi jį turėti visai kitokį. O čia taip – staiga didžiuliai pokyčiai. Bet jie buvo į gerą, ir aš nugalėjau tą mitą, kad gimiau negraži, dabar esu patenkinta savimi.

451
Ačiū!
Klaida!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Current month ye@r day *